- aistrumas
- aistrùmas sm. (2) J → aistrus: 1. Saulei patekėjus, dingsta kurtinio aistrùmas Blv. Jame pabudo jo įgimtas, čigoniškas aistrumas rš. 2. Jie kovojo prieš ją su tokiu aistrumu, kuris nedera mokslinei polemikai rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.
